Yellow Tea© by Fisana

Перейти к содержимому


Фотография

Psichotipas


  • Авторизуйтесь для ответа в теме
Сообщений в теме: 2

#1 Надя

Надя

    Корифей

  • 389 сообщений

Отправлено 22 Декабрь 2006 - 12:39

Psichotipas

Mes apibrėžiame dvi pagrindines žmogaus, kaip gyvos būtybės, sudedamąsias – psichiką ir kūną. Psichika apima sąmonę ir protą. Socionika nagrinėja sąmonės arba psichikos tipą – tai ir yra psichotipas.
Psichika yra ne tik žmogaus sąmonė, bet ir jo asmeninės savybės, požiūriai, įpročiai. Tokiu būdu atrodytų psichotipą derėtų vadinti asmenybės tipu, kaip pavadina kai-kurie socionikai. Bet didelio informacijos kiekio ir praeities spendimų buvimas žmogaus atmintyje neleidžia mums apsiriboti tik asmenybe, mes turime priskirti psichotipui viską, ką žmogus pats tapatina su savimi,viską, ką apie save mano ir kaip elgiasi, taigi dar ir elgesį. Tokiu būdu mes gauname asmenybės + elgesio tipą, o kalbant paprasčiau, psichikos tipą. Psichotipas nėra tiktai elgesio tipas, kitaip kintant žmogaus elgesiui, kistų ir psichotipas. Tokiu būdu, socionika nagrinėja psichikos tipą – sąmonės ir elgesio kartu paėmus.

Aušra Augustinavičiūtė vartojo informacinio metabolizmo terminą kalbėdama apie psichikos tipą.
Informacinis metabolizmas (IM) – tai psichikos duomenų apie išorinį pasaulį bei vykstančių jame procesų suvokimo ir selekcijos procesas.
Tai yra, psichikos tipas ir yra Informacinio Metabolizmo Tipas (IMT).

Ką apsprendžia psichotipas? Jungas rašė, kad psichinės funkcijos nevienodos pagal savo išraišką kiekvienam žmogui, bet skirstamos pagal sąmoningumo laipsnį, dominavimą žmogaus sąmonėje. Jungas išskirdavo vieną diferencijuotą funkciją, kuri ir apspręsdavo visą tipą. Išskirdavo ir antrą funkciją, kuri buvo priklausoma nuo pirmos.

Reikia paminėti, kad sąmoningos funkcijos visada stiprios ir visada vaidina pagrindinį vaidmenį žmogaus informacijos suvokime ir įsisąmoninime, o taip pat spendimų priėmime ir veiksmų vykdyme.

„ ... apie funkcijos sąmoningumą mes kalbame tik tada, kai ne tik jos įvykdymas paklusta valiai, bet tada kai ir jos principas yra pagrindinis sąmonės orientavimui.“
(K. Jungas „Psichologiniai tipai“)

Jeigu neegzistuotų tikslaus funkcijų suskirstymo pagal funkcijų sąmoningumo laipsnį arba jos galėtų keisti savo padėtį, neegzistuotų ir psichotipo. Bet tarp funkcijų egzistuoja griežti ryšiai, kurie bus nagrinėjami kiek vėliau.

Savo darbuose K. Jungas aprašė tipus neįvertindamas antros funkcijos, todėl jo tipologijoje gavosi 8 tipai. Socionika nagrinėja tipus atsižvelgdama į visų funkcijų išsidėstymą psichikos modelyje, todėl socionikoje tipų yra 16.

Psichikos modelis, kuris atspindi psichinių funkcijų tarpusavio išsidėstymą ir ryšius tarp jų, buvo sukurtas Aušros Augustinavičiūtės ir vėliau įgavo „Modelio A“ pavadinimą.

Originaliai A Modelis – tai du įdėti vienas į kitą žiedai – aktyvus ir pasyvus, kiekvienas iš keturių funkcijų. Kiekvieno žiedo elementai sudaro poras (blokus), kiekvienas iš jų turi dvi funkcijas: baltą ir juodą. Giminiški elementai išsidėsto skirtinguose žieduose, pvz. jeigu Изображение yra aktyviame žiede, tai Изображение bus pasyviame. Kiekviename bloke vienas iš elementų yra akceptinis, kitas – produkcinis. Akceptinis bloko elementas atsako už informacijos suvokimą, o produkcinis – už jos apdorojimą ir išvadų pateikimą į išorę. Tokiu būdu gauname 2 informacijos apdorojimo etapus: 1-as etapas – informacijos gavimas pagal akceptinį elementą, 2-as etapas – perdirbimas ir produkto pateikimas pagal produkcinį. Giminiški elementai vaidina tą patį vaidmenį kiekviename iš žiedų, jie yra arba akceptiniai arba produkciniai.

Изображение

Išorinių dirgiklių poveikis į pasyvų žiedą suteikia individui energijos, jis jaučia jėgų antplūdį aktyviems veiksmams. Bet jeigu informacija atitenka aktyvaus žiedo elementams be atitinkamo poveikio į pasyvų, individas jaučia nerimą, jį tai slegia.

Patogumo dėlei A Modelis vaizduojamas schematiškai:

Изображение

Aktyvus žiedas - 1,2,3,4 funkcijos, 5,6,7,8 – pasyvus. Strėlytės rodo informacijos srautą nuo akceptinio elemento link produkcinio.

Funkcijų poros apjungtos į blokus, kiekvienas iš kurių turi akceptinį ir produkcinį elementą. Blokų išsidėstymas A Modelyje atspindi jų išsidėstymą žmogaus psichikoje, jų sąmoningumą, darbo greitį, kaip gerai žmogus tuos aspektus kontroliuoja.

Изображение

Ego: šio bloko funkcijomis žmogus gali aktyviai įsiterpti į aplinkinį pasaulį, kūrybingai jį keisti, būtent jo realizavimui skirti visi individo veiksmai, jis yra pagrindinis tikrovės įprasminimui ir sprendimų priėmimui, todėl Ego bloko funkcijos ryškiausiai atsispindi žmogaus elgesy.

Super Ego: šio bloko funkcijos yra Ego bloko funkcijų dichotomijos, todėl žmogus susiduria su problemomis, kai reikia veikti šių funkcijų aspektais ir labai dažnai suvokia savo silpnumus. Įprasti veiksmai šio bloko funkcijomis – „būti kaip visi“, stengtis neparodyti savo problemų.

Super Id: Žmogui paprastai reikia palaikymo pagal šio bloko funkcijas, nuo šito priklausys jo energingumas ir darbingumas, bet šį poreikį jis suvokia labai silpnai, pilnu mastu reikiamą poveikį į šį bloką gali suteikti tik papildinys. Pastovus Super Id bloko funkcijų „maitinimas“ leidžia žmogui spręsti problemas atsirandančias Super Ego bloke.

Id: Silpniausiai suvokiamas blokas žmogaus psichikoje, žmogus tik sugeria informaciją šio bloko funkcijomis, nesugeba jos suvokti ir naudoti. Id blokas veikia visišku „autopilotu“, jis yra kaip ir pasąmoningas Ego bloko atspindys, suteikia stabilius duomenis, būtinus jo darbui.

Kiekviename bloke viena iš funkcijų bus juoda, orientuota į absoliutų realybės aspektą, o antra – balta, orientuota į santykinį aspektą. Nuo to, kuri funkcija bus akceptinė Ego bloke (bazinė funkcija), priklauso, bus tipas racionalus arba iracionalus, ekstravertinis arba intravertinis, būtent pirmoji funkcija užduoda atskaitos tašką visoms dichotomijoms ir tipui visumoj.

Jeigu akceptinis elementas suvokia tam tikrą elementą, tai produkcinis atlieka kažkokius veiksmus gautų duomenų pagrindu, sakykim, Don Kichotas, atradęs kažką su Изображение, aiškina, praveda tarpusavio ryšius su Изображение su kažkuo jau žinomu; Hekslis sul savo Изображение nustato žmogaus savybes, žiūri kaip jie veikia santykius su kitais žmonėmis; tuo yra paaiškinama šiek tiek skirtinga šių dviejų tipų Изображение pakraipa.

#2 Надя

Надя

    Корифей

  • 389 сообщений

Отправлено 27 Декабрь 2006 - 17:15

A Modelio skiltelių funkcijų aprašymas, sudarytas T.A. Duchovskiu, žmonių su tiksliai nustatytais tipai stebėjimų pagrindu:

1-ji – vedančioji, programinė, bazinė. Žmogus jaučiasi labiausiai užtikrintas. Gali kūrybiškai spręsti sudėtingus uždavinius, juokauti ir kritikuoti. Žmogus nepavargsta svarstyti pirmosios funkcijos aspektu ir paprastai turi pasiekimų srityje, kuri siejasi su šiuo aspektu. 1-ji funkcija pasižymi tuo, kad jos išoriniai pasireiškimai yra labai stabilūs. Iš pirmo žvilgsnio nėra ryškių jos darbo požymių, bet ir atsitraukimo nuo tikslios, seniai pasirinktos pozicijos irgi nėra. Žmogus stabiliai laikosi tam tikro požiūrio 1-sios funkcijos aspektu ir visada gali įtikinamai paaiškinti, kodėl „tas yra taip, o ne kitaip“. Ir „kodėl tas kitaip būti, greičiausiai, negalės, ir bus taip ir ateityje“. Tas, ką mąsto šiuo aspektu kiti, žmogų iš principo mažai domina. Taip, jis žino jų atžvilgį, bet savo nuomonė jam daug svarbesnė.
Vienetukas lyg braižo kryptį, garsiai pažymi sekantį tašką žemėlapyje ir toliau tyliai juda link jo, nuėjo, pasvarstė, vėl pareiškė – einame link to taško! Ir vėl tyliai eina. Iš jos žmogus pastoviai generuoja, bet produktą išduoda periodiškai, porcijomis. Budinčiuoju režimu jis tiesiog surenka informaciją pirmos funkcijos aspektu, perdirba ją ir kaupia iki tinkamo momento. Ši funkcija yra „pati sau karalius“. Procesas jos aspektu eina pastoviai, bet jis yra daugiau viduj ir ne visada matosi iš išorės. Kad jis taptų matomu, žmogus turi nuspręsti parodyti, kas tuo aspektu prikurta. Jis gali užsimanyti tai padaryti priklausomai nuo situacijos, bet gali ir nenorėti. Daugumoj atvejų ji gerai matosi, jeigu žmogų stebėti kažkokį pakankamą laiko tarpą, valandą-dvi. „Iš pusės žodžio“ ji gali ir nepasireikšti. Galima teigti, jog pagrindinis žmogaus elgesio motyvas pirmos funkcijos aspektu – pasiekto stabilumo išsaugojimas.

2-ji – kūrybinė. Realizuojasi, kūrybingai veikia, aktyviai įsikiša į realybę ir koreguoja savo veiksmus atitinkamai tam, kaip jie veikia kitus. Ją vadina kūrybine, ir nepaisant to, kad kūrybinis yra ir pirmasis elementas, principinis skirtumas tarp jų yra būtent išoriniuose pasireiškimuose, iš kurių atpažinti antrąjį elementą yra daug lengviau, negu pirmąjį. Be to, galima teigti, kad „penu“ 2-sios funkcijos kūrybai tarnauja 1-sios funkcijos informacija. Ta stabili ir apgalvota pozicija, kuri charakterizuoja 1-ją funkciją, yra patikimas atramos taškas, aplink kurį supasi visa 2-sios funkcijos veikla. Čia mes turime aiškiai matomą pastovų išeinamąjį srautą, kurio nėra ar beveik nėra 1-je funkcijoje. Iš 2-os funkcijos žmogus visada veikia ir pateikia produktą į išorę. Kažką, kuo galima pasidalinti su aplinkiniais – mintį, veiksmą, prekę, paslaugą.

Iš antruko visada eina pastovi išeiga, ir išeiga šiuo atveju yra svarbiausia. Ji negali ne pateikinėti ko nors į išorę. T.y. jeigu vienetas šneka, kai nusprendė pasakyti, antrukas „signalizuoja“ ir stovėdamas, ir eidamas ir net miegodamas. Jeigu vienetas dirba impulsyviuoju režimu, tai dvejetas visada ar beveik visada nuolatinio spinduliavimo režime. Jo neįmanoma nepastebėti nuo pirmųjų bendravimo akimirkų, bet dažnai jį sunku identifikuoti, todėl kad jis persipina su kitomis funkcijomis. Jis kaip apdangalas, kuris dengia visus žmogaus veiksmus ir ant visų palieka savo antspaudą. Todėl reikia mokėti atskirti antros funkcijos antspaudą nuo jos pačios.
Pvz. baltalogiškai galima padaryti daug ką, ir su klientu pasišnekėti, sudedant viską į lentynėles, ir sriubą išvirti, kruopščiai besilaikant visų taisyklių, ir drabužius siūti tiksliai pagal modelį, bet tiesiogiai 2-ji pasireikš tik jei užsiimti duomenų analize ir jų struktūravimu".

Galima teigti, jog pagrindinis 2-sios funkcijos elgesio motyvas – padaryti, išmokinti, pagaminti. Pateikti produktą. Be to, visą tai kiek įmanoma geriau, kokybiškiau.

3-ji – rolinė arba normatyvinė. Negali kurti, ir nelabai tikras, teisus jis ar ne, priimdamas vieną ar kitą nuomonę. Svarbi kitų nuomonė. Ką laiko svarbiu ir teisingu šiuo aspektu kiti, tą aksčiau ar vėliau priims ir pats žmogus. Todėl pagrindinė veikla šiuo aspektu vyksta pagal šūkį „Jonas mano, jog A yra teisingai, o B – ne“. Čia žmogaus sąmonėje vieno (grupės žmonių) nuomonė yra priešpastatoma kito nuomonei (kitos grupės), o taip pat lyginama su paties žmogaus nuomone. Be to, priešpastatymo 3-sios funkcijos aspektu nelydi ta gili analizė, kuri būdinga 1- jai. Priešpastatymas čia remiasi grubesnėm charakteristikom. „Kas stipresnis, tas ir teisus“. „Autoritetingesniu laikomas A, o ne B, reiškia, jis teisus ir juo galima tikėti“. Tokiu būdu, 3-sios funkcijos aspektu priimamas išorinis vaidmuo, kuris laikomas teisingu kažko kito, kieno nuomonės teisingumu ir autoritetingumu jis tiki. Galima teigti, jog vedantysis 3-sios funkcijos elgesio motyvas – teisingos nuomonės paieška.

4-ji – skaudžioji, Mažiausio Pasipriešinimo Taškas, MPT. Atsargūs veiksmai. Vengia kūrybinių veiksmų. Bet kokie juokai ar kritika šiuo aspektu ir netgi bet koks aptarimas ir dėmesio atkreipimas į 4-ją funkciją yra sunkiai žmogaus pakeliami. 4-os funkcijos skirtumas nuo stipresnės 3-os yra tame, kad žmogus šiame lygmeny jau yra beveik praradęs sugebėjimą supriešinti išorinio pasaulio ir savo atžvilgius, kaip ir sugebėjimą analizuoti ir lyginti kitų žmonių nuomones. Todėl viskas, kas jam šioje būklėje lieka – maksimaliai prisitaikyti prie situacijos. Vedantysis kriterijus šioje būklėje yra baimė kažką padaryti ne taip. Ne taip, kaip diktuoja situacija, ne taip, kaip mano šie konkretūs žmonės, su kuriais jis šiuo metu bendrauja. Šiame lygmeny žmogus jau nebeturi stabilių teisingumo/neteisingumo kriterijų savo poelgių įvertinimui, netgi pagrįstų kitų nuomone, kaip su 3-ja funkcija. Ir jis neturi pakankamai jėgų ir užtikrintumo, kad suformuluotų sau kažkokius griežtus elgesio principus ir pakankamai ilgai jų laikytųsi.
4-ji funkcija pastoviai abejoja „žaidimo taisyklėmis“, bet kokiu momentu jas gali pakeisti esamoji situacija, ir tas, kas prieš pusvalandį atrodė nepajudinamu, dabar staiga pasidarė visiškai netinkamu ir reikalauja peržiūros. Todėl pagrindinis 4-ios funkcijos darbas, kurį žmogus atlieka, yra nuolatinė savo veiksmų šiuo aspektu peržiūra ir kritiškas įsisąmoninimas. Įsisąmoninimas labai neužtikrintas, ko priežastis yra tvirtų principų nebuvimas, todėl dažnai pasikartojantis. Ir dažnai su tuo pačiu rezultatu. Žmogus nuolat bijo, kad padarė (padarys) 4-ios funkcijos aspektu „ką nors ne tą ar ne taip“. Iš čia nuolatinė neatitikimo baimė.
Toji nuomonė arba taisyklė, kuri yra surasta ir tarnauja pagrindu 1-ios funkcijos lygmeny ir realizuota 2-ios funkcijos lygmeny, kuria tikima 3-ios funkcijos lygmeny, yra prarasta arba tuoj bus prarasta 4-ios lygmeny. Šio praradimo pavojus generuoja žmoguje nuolatinę baimę. Galima teigti, jog vedantysis žmogaus elgesio motyvas 4-ios funkcijos aspektu – pokyčių baimė. Žmogus veikia, nuolat vaikomas baimės prarasti kažką reikšmingo.

#3 Надя

Надя

    Корифей

  • 389 сообщений

Отправлено 17 Январь 2007 - 15:06

Didžiaja dalimi aprašytos 4-ių sąmoningų funkcijų savybės yra kopijuojamos žemiau
išsidėsčiusių nesąmoningų, bet atgaminamos stipriai iškreiptu pavidalu. Galima sakyti, silpnos
funkcijos yra iškreipta stipriųjų kopija, tik jos yra išsidėsčiusios schemoje apverstu pavidalu. Kiekviena žemesnioji funkcija atkartoja tokią pačią aukštesnę, bet su kita spalva: 7-ji atkartoja 1-ją, 8-ji - 2-ją, 5-ji - 3-ją, ir 6-ji - 4-ją. Stiprumo ir sąmoningumo mažėjimo tvarka pasąmoningos funkcijos išsidėsčiusios tokia seka: 6-5-8-7. Tokiu būdu, mažiausiai sąmoninga iš silpnų yra 7-ji, labiausiai sąmoninga 6-ji. Silpnos funkcijos socionikoje dar labai mažai ištirtos. Išimtis gal yra 5-ji, sugestinė. Nors ir jinai dažnai painiojama ir susimaišo su kitom dėl aspektų ir funkcijų apibrėžimų netikslumo. Silpnųjų funkcijų tyrinėjimo sunkumas yra jų išorinės raiškos neryškumas, kuris elgesio analizės metu dažnai veda prie vienodo vertiškumo funkcijų raiškos sumaišymo ir tarpusavio kaitos. 7-os funkcijos išraišką priima už 1-os išraišką, 8-os už 2-os išraišką ir t.t.

6-ji - aktyvacinė. Gaunama šiuo aspektu informacija aktyvuoja žmogų, suteikia žvalumo, ragina veiklai. Tokio žmogaus elgesio paslaptis slypi tame, kad 6-jo elemento lygmuo atitinka perėjimo nuo sąmoningos žmogaus veiklos į pilnai nesąmoningą ribą. Bet koks poveikis, netgi pats menkiausias, gali įjungti šio aspekto suvokimą. O tam tikra neveikla šiuo aspektu savaime jį išjungia. 6-os funkcijos lygmuo yra paskutinė žmogaus sąmonės riba, kur ji tai tvyksteli, tai staiga užgesta. Ir žmogus tai veržiasi ją išsaugoti, tai bejėgiai numoja jai ranka. Todėl aktyvacinės funkcijos aspektu žmogui būdingi nuolatiniai svyravimai. Aspektas, čia išsidėstęs, žmogaus kontroliuojamas minimaliu laipsniu. Žemiau guli tik pasąmonė. Jei aukščiau išsidėsčiusias funkcijas žmogus gali įvairiu laipsniu valdyti, netgi 4-ios aspektu jis gali atlikti ne visada užtikrintas, bet savarankiškas išvadas, tai 6-ios atžvilgiu praktiškai jokių kontrolės funkcijų žmogus neturi, išskyrus vienintelę galimybę ją išjungti ir įjungti. Nors ir tas pavyksta ne visada užtikrintai.
Viskas, ką žmogus gali 6-ios atžvilgiu, yra nuspręsti, naudoti ją esamu momentu ar ne. Jo veiklos turinys šiuo aspektu pilnai automatinis. Nuspęsti, daryti ką nors ar ne, jis gali, bet pats veiksmas vyksta nesąmoningai. Didžiąja dalimi ši būklė yra apspręsta gailesčiu dėl prarastos šio aspekto kontrolės. Panašiai kaip 4-ios funkcijos lygmeny žmogus bijo prarasti aspekto kontrolę, 6-ios lygmeny jis liūdi dėl jau prarastos kontrolės. Todėl viskas, kas padeda sugražinti šią kontrolę nors ir nedideliu laipsniu ir laikinai, priimama žmogaus labai pozityviai. Todėl visi išoriniai veiksmai į 6-ją funkciją aktyvuoja žmogų, suteikia jam šio aspekto realumo ir jo valdymo pojūtį, - "dar ne viskas prarasta!". Ne svarbu, kokiu tikslu šis poveikis atliktas, destruktyviu, kuriamuoju ar neutraliu, žmogus dėkingai priima visus išorinius veiksmus į 6-ją funkciją.
6-ji funkcija yra grubus, netekęs didžiosios sąmoningumo dalies, 4-ios analogas. Ji taip pat orientuota į aplinkinių nuomonę, tik skirtingai nuo 4-os neleidžia žmogui pačiam daryti išvadų apie teisingumą-neteisingumą ir atitikimą-neatitikimą situacijai vienų ar kitų veiksmų. Pagrindinis 6-ios funkcijos elgesio motyvas - išorinės pagalbos laukimas.

5-ji - sugestinė, įtaigioji. Visus žodžius šiuo aspektu žmogus suvokia pažodžiui ir dažnai vadovaujasi jais, nesusimąstydamas. Abejingas priėmimas. 5-ios funkcijos lygmeny mes sutinkam srities, kurios žmogus nepajėgus savarankiškai kontroliuoti, viršutinę ribą, ir todėl visi aspektai, išsidėstę čia ir žemiau, patys kontroliuoja žmogų. Aukščiau 5-os funkcijos žmogus vienu ar kitu mastu kontroliuoja aspektus; pradedant nuo 5 ir žemiau, aspektai kontroliuoja jį. Tai yra labai svarbus silpnų ir stiprių funkcijų skirtumas, kuriam šiuolaikinė socionika suteikia labai mažai dėmesio! Tuo tarpu kai būtent jis yra pagrindinis ir diktuoja visas likusias savybes. Stiprias funkcijas kontroliuoja pats žmogus, silpnos funkcijos kontroliuoja jį. Jeigu auščiau išsidėstę aspektai kažkokiu tai laipsniu yra žmogaus veikiami, tai 5-ji ir išsidėsčiusios žemiau, pačios daro jam poveikį, kuriam jis mažai ką turi priešpastatyti. Todėl viskas, kas atsitinka su žmogumi 5, 7 ir 8 aspektais, jis priima visiškai nekritiškai.
Paprastai žmogus jaučia jų atžvilgiu likimo, objektyvių dėsnių, stichijos jėgos įtaką ir pan. Tai veiksniai, kurių jis negali pakeisti ir kuriems turi tik paklusti, priimti kaip neišvengiamą realybę. Labai nereikšmingu laipsniu 5-ji funkcija visgi išlaiko sąmoningumo likutį ir tas kartais leidžia žmogui suprasti, kad šiuo aspektu jis daro "kažką ne taip". Bet ką būtent "ne taip", jis beveik niekad nesupranta. Kadangi 5-ji funkcija yra, kaip mes apibrėžėm anksčiau, iškreiptą ir nusilpusį 3-ios analogą, jai būdinga tokia pat orientacija į "kažkieno pačią geriausią ir teisingiausią nuomonę". Tik dėl silpno sąmoningumo, skirtingai nuo 3-ios ši orientacija neveda prie savarankiškų veiksmų 5-ios aspektu. Retkarčiais atsirandantis miglotas kažkokio neteisingumo ir neatitikimo pojūtis 5-ios aspektu nepakankamai ryškus žmogaus sąmonei, kad duotų postūmį kažkokiems veiksmams šiuo aspekto atžvilgiu.
Todėl objektas pradeda iš tikrųjų veikti žmogų be paties žmogaus kontrolės būtent 5-ios lygmeny. Skirtingai nuo aukščiau esančios 6-os ir objekto poveikio žmogui pradžia ir jo pabaiga vyksta ne žmogaus iniciatyva, o patys savaime. Ir kadangi 5-ios funkcijos būklė yra abejingumas, žmogus mažai jaudinasi dėl to, kas būtent jam atsitinka šiuo aspektu. Gerai ar blogai, bet žmogus visad šį poveikį priima kaip neišvengiamą.
Tokia būklė primena žinomus elgesio stereotipus hipnozės metu, kai žmogų įveda į tam tikrą būklę tam tikrų komandų pagalba ir įteigia atlikti vieną ar kitą veiksmą, kurį žmogus atlieka nesusimąstydamas.
5-ios funkcijos aspektu elgesys labai primena hipnozės poveikį ir todėl ji buvo pavadinta sugestine, įtaigiąja. Visus žodžius, komandas, įsakymus ir netgi šiaip išsakytas mintis šiuo aspektui žmogus suvokia paraidžiui ir dažnai atsitinka taip, kad vadovaujasi jais, nesusimąstydamas nei apie šių žodžių prasmę, nei apie tokių savo veiksmų pasekmes. Galima sakyti, vedantysis elgesio motyvas 5-ios funkcijos aspektu - abejingas priėmimas.

7-ji - stebimoji. Atseka ateinančią informaciją, bet kritiškai neapmąsto. Ji yra grubus nesąmoningas 1-ios analogas. Jos pagalba žmogus atseka ateinančia šiuo aspektu informaciją, bet jokiu būdu jos kritiškai neapdirba, o pilnai priimą tokią, kaip yra. Šia prasme ji panaši į 5-ą, tik yra vienintelis skirtumas - 7-ios negalima įtaigauti. Galima kiek nori bandyti įtakoti 7-ją žmogaus funkciją, aktyvių veiksmų iš jo pusės nesulauksi. Tas pats galioja ir 8-ai funkcijai.
Kaip požiūris 1-ios funkcijos aspektu suteikia žmogui atramą jo pasaulio paveiksle, tašką, kurį jis pats sukūrė, apmąstė ir pagrindė, taip ir 7-a funkcija duoda jam atramos tašką. Tik šis taškas yra ne jo. Šis požiūris pilnai nulemtas išoriniu poveikiu žmogui. Šis požiūris yra primestas žmogui jo aplinkos pačia bendriausia prasme. Jis priėmė ją, nė sekundės nesusimąstęs apie šio atžvilgio vertingumą ir objektyvumą. "Tas yra ir yra taip" - štai 7-ios turinio prasmė. Bet tik požiūris, bet ne veiklos būdas. Sąmoningai ir savarankiškai veikti 7-ios funkcijos aspektu žmogus nesugeba.
Galima sakyti, kad žmogus turi du pagrindinius atramos taškus - 1-ąją ir 7-ąją funkcijas. Kiek jis yra įsitikinęs, kad viską žino ir daro teisingai 1-ios aspektu, tiek pat jis pasąmoningai įsitikinęs ir remiasi objektyviai iš išorės jam suteikta 7-ja.
Galima sakyti, kad pagrindinis elgesio motyvas 7-ios aspektu - objektyvios realybės stebėjimas. Informacijos surinkimas. Todėl 7-ą funkciją vadina stebimąja arba pilotine. Tiksliau, ją reikėtų pavadinti autopilotine, nes realus "pilotas", t.y. žmogaus sąmonė nedalyvauja 7-ios kurso formavime. Veikia ji visiškai savarankiškai, atitinkamai nuolat iš išorės įdedamai programai. Taigi, 7-ji funkcija - tai žmogaus autopilotas.

8-ji - demonstratyvinė. Žmogus kuria jos aspektu, pats to nepastebėdamas. Galima sakyti, pagrindinis elgesio motyvas 8-osios aspektu - pastebėjimų demonstravimas. Būdama 2-os funkcijos analogu, 8-ji produkuoja panašų išeinamąjį srautą. Tik žmogus kuria, to nepastebėdamas. Medžiagą kūrybai, kaip ir 2-osios atveju, teikia esanti skiltele žemiau 7-ji funkcija, kuri aprūpina 8-ą "objektyviais duomenimis" tokiu pat algoritmu, kaip ir 1-ji 2-ją. Tik informacijos turinys, kurią 7-ji teikia 8-ai iš principo skiriasi savo pilnu nesąmoningumu. Poros 7-8 darbas tokiu būdu yra visiškai automatinis procesas, kurį žmogaus sąmonė tik fiksuoja, didžiąja dalimi jame nedalyvaudama. Galima sakyti, pagrindinis 8-ios funkcijos motyvas - stebėjimų demonstravimas. "Aš mačiau, kad būna šitaip" - štai produktas, kurį pateikia 8-ji funkcija. Todėl priimta ją vadinti demonstratyvine.

Inertiškumas ir kraštutinis 7-8 funkcijų nesąmoningumas atima iš jų vertę žmogaus sąmonei, daro neįdomiom, mažai patraukliom. Žmogus yra tiesiog "kurse" jų aspektais. Šias dvi funkcijas neįmanoma imti ir lengvai panaudoti kažkokiems toli einantiems sąmoningiems tikslams, jie dirba beveik visiškai automatu. Todėl ir neaiškios.
Stebėti - reiškia žiūrėti iš šono. Demonstruoti - reiškia rodyti. Sujungus, gauname, kad aš į kažką pažiūrėjau, pastebėjau jį, o paskui papasakojau kitiems, ką pamačiau, tiesiog atpasakojau, neįsigilinęs į pamatyto prasmę.
Tokiu būdu 7 ir 8 pastoviai renka ir pateikia foninę, einamąją informaciją savo aspektais bazinei ir kūrybinei funkcijoms. 7-8 yra stabilūs duomenys 1 ir 2-ai. Jų pokyčiai iššaukia "viršutinėse" funkcijose sumaištį. Žmogus stengiasi kuo mažiau liesti 7 ir 8, tam kad nepatirti sumaišties 1-2 aspektais.

Изображение Изображение

Panagrinėkime EGO bloko darbą Don Kichoto pavyzdžiu:

Užrašykime pilną tipo pavadinimą atitinkamai Aušros klasifikacijai; jis sudarytas iš dviejų pirmų funkcijų pavadinimų ir sąmonės orientavimo ekstra/intra, todėl pilnas tipo pavadinimas bus Intuityvus-Loginis Ekstravertas (ILE).
Užrašykime tipo formule, remiantis pagrindinėmis tipo funkcijomis - bazine ir kūrybine, nes būtent jos apsprendžia pagrindinį žmogaus mąstymo, motyvacijos ir elgesio vektorių. Taigi, pagal 1-ą ir 2-ą funkciją:
Galimybių atradimas (Изображение) ir jų paaiškinimas(Изображение)
JI funkcija - tai atradimo veiksmas, atradimo bet ko: naujų idėjų, pašnekovo nuotaikos, klaidos kieno-nors pamąstymuose, stulpų išilgai gatvės ir t.t. Todėl tai yra toks tipas, kuriam įprasta visur ir visada viską iš eilės atradinėti ir garsiai tą pareikšti. Nu arba kaip minimum sau pačiam pareikšti, štai ką aš atradau, nieks nemato, o aš tą matau. Jis atranda viską, į ką nukrenta jo žvilgsnis, ir dažnai turi ne visiems suprantamą madą paskelbti tą aplinkiniams. Savo intuicijos dėka ILE yra vienas įžvalgiausių tipų, lengvai pagauna daiktų, reiškinių esmę, o taip pat vieno ar kito žmogaus gabumus. Paprastai turi labai labai įvairius interesus, biologija, NSO, socionika:). Užsiima paprastai tik tuo, kas jam įdomu. Išskirtinė savybė - pačius įvairiausius reiškinius stengiasi suvesti į vieną bendrą idėją.
Savo kūrybinės BL pagalba Donas stengiasi detaliai suformuluoti jo atrastų daiktų ar reiškinių esmę, o taip pat surišti juos su kitais, jau žinomais. Detalūs visko su viskuo ryšio paaiškinimai, reiškinių esmės, vieno ar kito žmonių elgesio priežasčių formulavimas; žmonių, kuriems Dono sumanumas ir jo paaiškinimai gali būti labai nemalonūs. Ginče ILE lengvai manipuliuoja argumentais (2), gindamas savo poziciją (1), todėl nuginčyti jį labai labai sunku.




Количество пользователей, читающих эту тему: 0

0 пользователей, 0 гостей, 0 скрытых пользователей

Copyright © 2018 Школа Физиогномической Соционики